Boulingas įsisuko mano gyvenime man dar būnant 10-ties metų, tad per visus tuos 14 metų turėjau tikrai ne vieną ir ne du trenerius. Tačiau prasidėjus treniruotėms pas Andrių, supratau, jog tai mano treneris, nes Jam puikiai pavyksta perduoti informaciją taip tiksliai, kad pavyksta patobulinti savo techniką itin efektyviai, kartais net per vieną – kelis frame‘us.
Nors ir treniruotės sunkios, visada būna lydimos geros nuotaikos, ir tai yra dar viena priežąstis mėgti treniruotes. Tad ir išskirti linksmiausias istorijas ties boulingu sudėtinga – gal svarbiau pabrėžti ir kitus žmones, su kuriais ypatingai smagu treniruotis ar dalyvauti varžybose: vieni geriausių „varžovų“ Emilija Perminaitė ir Emilis Smilgevičius, kurie kartu su manimi buvo nuo jaunimo įskaitos laikų ir būtent visos tos linksmos istorijos ties boulingu pradžiugina, kai sunku atrasti pasitikėjimo šiame sporte.
Pertrauką buvau nusprendusi daryti prioritetu palikusi pasibaigti kokybiškai Architektūros bakalauro studijas ir norėdama susidėlioti galvoj emocijas, nes buvau praradusi meilę boulingui įsileisdama į širdį kitų spaudimus kaip „kokia gera žaidėja galėčiau būti, jei skirčiau pakankamai laiko + atsinaujinčiau įrangą“. Nors ir tuo metu skyriau tiek laiko, kiek galėjau, tai emociškai išsekino.
Pertrauka pasiteisino, nes meilė šiai sporto šakai grįžo, nekantravau grįžti ir pagaliau skirti daugiau laiko ir pinigų savo svajonių įgyvendinimui. Nors ir toliau bus sunku, žinau, kad tęsdama treniruotes su Andriumi aš dar labiau ištobulinsiu savo įgūdžius ir pagaliau galėsiu grįžti ant nugalėtojų pakylos. Smagu grįžti, kai Tavimi tiki, tik šį kartą, pagaliau tikiu ir savimi